Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Puslapis 13 1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Meerkata on Kv. 11 12, 2009 6:53 pm

Ką galiu pasakyti. Nepasisekė jum xD Nepasisekė, nes tapsit mano istorijų aukomis:DD Kadangi aš esu rašytoja nr.1:DD Bet aišku negražu pačiai save vertinti. Vertinkit jūs. Pradėsiu nuo Juodos istorijos "Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje", kuri gal ne visiems patiks, nes bus per tamsi ir per liūdna. Tačiau viskas kas bloga visada pavirsta geru:}


1 skyrius

Šaltą rytą visi turi kur skubėti. Vieni skuba į šiltą autobusą, kiti į automobilį. Suaugusieji nori kuo greičiau įeiti į jaukų darbo kabinetą, vaikai laukia susitikimo su draugais ir nerimastingai kartojasi daugybos lentelę. Išdirbę naktinę pamainą, kai kurie negali sulaukti kol galės griūti į lovą.
Taigi visi… Bet viena mergina niekur neskuba. Ji tingiai velkasi šaligatviu ir nekreipia dėmesio į besigrūdančius ir besistumdančius žmones. Paulei tai nerūpi. Jos žvilgsnis tuščias, įsmeigtas kažkur į tolį. Kai kurie vaikai pastumia ją ir dar pasijuokia:
- Narkomanė.
Paulė šypteli tai išgirdusi. Tie vaikai mano, kad pažysta pasaulį. O iš tikrųjų jie nė velnio nežino koks šūdas yra gyvenimas, koks mėšlinas pasaulis. O svarbiausia, kiek mažai tiesos yra visame šitame jovale.

Mergina nevalingai perbraukia ranka per trumpus plaukus. Ji mylėjo ilgas savo kasas, tiesiog jas dievino. Bet tada prasidėjo. Nauji draugai, nauji pomėgiai. Pykčiai su tėvais ir mokytojais. Tas keistas noras viską daryti atvirkščiai. Būtent per tą norą ji ir neteko plaukų. Tada kai tėvai tiesiai į akis pasakė, kad jiems gėda turėti tokią dukrą, Paulė pasistengė, kad ta gėda būtų dar didesnė. Juk jos tėvai visą gyvenimą puoselėjo šokoladinius plaukus ir gyrėsi draugams, kad turi gražiausią dukrą pasaulyje.

Ties šia mintimi Paulė sustoja prie kažkokios parduotuvės vitrinos. Stikle atsispindi jos atvaizdas. Taip, gražuole niekas nebūtų jos pavadinęs. Į šalis styrantis berniukiški plaukai, stiklinės akys, įdubę skuostai… Beveik neatpažįstamas veidas. Paulė negalėjo atpažinti ne tik savo išorės, dažnai ji nesuprasdavo ir savo vidaus. Lyg kažkas būtų įsibrovęs į sielą ir ten viską pakeitęs pagal save.

Kelią į tą vietą be kurios merginos gyvenimas nebeturi prasmės, ji žino geriau nei kelią iki savo namų ir svarbiausia, geriau nei kelią iki savo širdies. Net negalvodama pasuka į apšnerkštą skersgatvį. Jai jau seniai netrukdo šlapimo ir šiukšlių kvapas, tvyrantis ore.

Į sieną atsirėmę keli vaikinai ir viena mergina. Visų jų žvilgsniai negyvi, išskyrus vieno. Vyriausias vaikinas tuoj pat pamato Paulę ir linkteli jai. Mergina jam atsako tuo pačiu. Mintyse ji keikia Donatą. Tik jis, jis ir niekas kitas, kaltas dėl visko kas jai nutiko. Nuo jo prasidėjo ši nesąmonė.
Paulė pastebi, kad merginai negyvomis akimis daugiausiai penkiolika. Kiekvieną kartą Donato “draugai” būna vis jaunesni. Ką jis daro? Jis žudo niekuo dėtus vaikus. Paulės žvilgsnis vėl grįžta prie Donato. Šis šypteli ir ištiesia jai delną, kuriame guli balta tabletė. Paulė sudreba. Jos protas bando priešintis, bet kūnas neklauso. Jau seniai kūnas ir protas tapo dviem atskirais individais. Taigi tabletė atsiranda jos rankoje.
- Nepamiršk, - sumurma Donatas, - Tu man skolinga.
- Neturiu pinigų, - nuleidusi akis atsako mergina.
- Tavo tėvai turi.
Taip, Paulės tėvai turi pinigų. Ir kiek ji jau vogė iš jų? Neatsimena. Balta tabletė delne vilioja, bet vis dėl to mergina susilaiko ir įsideda ją į kišenę. Dar šiek tiek pabus blaivaus proto. Bent kol gaus pinigų. Nes kitaip vėl viską pamirš.
Paulė išeina iš skersgatvio ir nustebusi sustoja. Asfaltas ir šaligatvis nusidažęs švelniai balta spalva. Sninga – pamano mergina, - Nejaugi jau žiema?

***

Didelė ir šalta klasė pilna mokinių. Visi sėdi su striukėmis ir pirštinėmis, kad nesušaltų. Taip, tai nėra turtingų vaikų mokykla. Tokioje mokykloje netgi nieko doro nemoko. Niekas nesitiki, kad mokiniai, skurdžių vaikai, taps kuo nors daugiau nei valytojais. Tam jie ir yra ruošiami. Daugelis net nemoka normaliai skaityti, nes niekas nenori gaišti laiko.

Nikas nesiklauso ką aiškina mokytojas, žino, kad tai nėra svarbu. Rudaplaukis vaikinas jaučiasi padaręs gerą darbą, nes atėjo į mokyklą. Mama bent vieną dieną neverks dėl jo likimo. Žinoma, jis pats žino, kad gyvenime nevalys tualetų. Bet kai šitai pasako motinai, ji tik paklausia:
- Ką tuomet tu darysi? Kuo dirbsi? O gal mirsi iš bado?
Į tai jis jai negali atsakyti. Nes turi paslaptį, svetimą paslaptį, kurios negali atskleisti.
- Nikai, prie lentos, - pasigirsta mokytojo balsas.
Vaikinas netikėdamas savo ausimis, pakelia galvą ir įsispokso į mokytoją. Supratęs, kad išsisukti neįmanoma, jis atsistoja ir lėtai nueina prie lentos.
- Kada įvyko Žalgirio mūšis? – paklausia mokytojas.
Nikas žino, kad atsakymas lengvas. Visa klasė jį žino. O jis neatsimena. Galvoje tuščia ir juoda.
- Atsakyk.
- Gal... – vaikinas susikaupia ir bando pasąmonėje atrasti atsakymą. - Trys šimtai šešiasdešimt penktais metais?

Klasė suošia. Visi kvatojasi ir Nikas tikrai žino, kad pasakė nesąmonę. Bet jis nežinojo. Po velnių, jam netgi visiškai nerūpi kada tas mūšis buvo, kai aplink vyksta daug didesni ir rimtesni mūšiai apie kuriuos šie kvailiai nė nenumano! Nikas suvokia, kad jo kūnas iš pykčio ima drebėti. Tai negerai, - sumurma mintyse. - Turi valdytis, nes ką nors nužudysi.
Vaikino kūnu ima tekėti deginanti energija, energija, kuri nori išsiveržti laukan. Ji pradeda kilti kojomis ir rankomis kol pasiekia galvą. Nikas jaučia kiek nedaug jam trūksta, kad galėtų išsivaduoti iš žmogiško kūno. Jis žino, kad akys spinduliuoja neįveikiama jėga ir visi nustėrę spokso, nesuprasdami, kas vyksta. Pats metas dingti.

Nikas greitai išbėga iš klasės. Mokyklos koridoriuje aidi jo žingsniai. Duris jis išspiria koja ir jos dusliai nukrenta ant žemės. Šalto oro pliūpsnis atgaivina Niką. Deginantis karštis dingsta. Kelios snaigės nukrenta ant jo rankų ir ištirpsta. Vaikinas užverčia galvą ir įsispokso į dangų. Nevalingu judesiu paliečia ranką toje vietoje kur yra pentagramos, stebuklingo simbolio, formos randas.
avatar
Meerkata
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 223
Age : 22
Miestas : Berlin
Karma :
5 / 1005 / 100

Registration date : 2009-11-09

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Linutee on Kv. 11 12, 2009 7:58 pm

Dar, dar, noriu dar gfui vos pradėjus skaityti užsikabinau, laukiu kitų dalių

_________________
avatar
Linutee
Valdžia

Female
Pranešimų skaičius : 6802
Age : 25
Miestas : Panevėzys
Karma :
45 / 10045 / 100

Registration date : 2008-08-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://johnnydepplt.coolbb.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Meerkata on Pen. 11 13, 2009 1:37 pm

Vėėliau įdėsiu:DD Ačiū už nuomonę fyr
avatar
Meerkata
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 223
Age : 22
Miestas : Berlin
Karma :
5 / 1005 / 100

Registration date : 2009-11-09

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Eve on Pen. 11 13, 2009 6:29 pm

Idomu idomu... Tik paskutinis sakinys man keistokai banalus pasirode... Gal net ne banalus, o itartinai pazistamas...
avatar
Eve
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 6917
Age : 26
Miestas : Dagsmark, FI
Karma :
39 / 10039 / 100

Registration date : 2009-06-26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.ohjohnny.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by gretė on Pen. 11 13, 2009 7:27 pm

Eve rašo:Idomu idomu... Tik paskutinis sakinys man keistokai banalus pasirode... Gal net ne banalus, o itartinai pazistamas...

taaa prasme like Harry Potter? j;k';
avatar
gretė
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 2077
Age : 23
Miestas : kaunas :D
Karma :
17 / 10017 / 100

Registration date : 2009-04-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Eve on Pen. 11 13, 2009 8:22 pm

Ai rašo:
Eve rašo:Idomu idomu... Tik paskutinis sakinys man keistokai banalus pasirode... Gal net ne banalus, o itartinai pazistamas...

taaa prasme like Harry Potter? j;k';
Kaip pirstu i aki...
avatar
Eve
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 6917
Age : 26
Miestas : Dagsmark, FI
Karma :
39 / 10039 / 100

Registration date : 2009-06-26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.ohjohnny.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Li on Pen. 11 13, 2009 9:01 pm

Labai idomu laukiu dar omg
avatar
Li
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 2624
Age : 21
Karma :
6 / 1006 / 100

Registration date : 2009-08-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Meerkata on Št. 11 14, 2009 12:51 pm

Heeyy aš neskaičius Hario;D Todėl nieko čia neprimena:DD Paprastas sakinys ir tiek biggrin
Ačiū, kad perskaitėt:}} Daugiau jokių banalių sakinių nebus;D

2 skyrius

Be galvos ir be minčių,
Be problemų ir bėdų,
Pamiršk kas tu esi,
Neprisimink nė vardo,
Nes taip geriau,
Taip paprasčiau.

Parke ant suoliuko sėdi mergina ir su juodu tušinuku ant rankos kažką rašo. Tai eilėraščio posmelis. O ta mergina Paulė. Oras vis labiau šąla, nes artėja vakaras ir merginai styra rankos. Tačiau ji vis tiek nepaliaujamai rašo ir brauko. Rodos jai nesvarbu, kad popierių atstoja delnas. Kai pagaliau lieka patenkinta rezultatu, tyliai perskaito ką parašiusi. Tada atsikvepia ir užverčia galvą į dangų.

Vėlyvas ruduo jau seniai nuspalvinęs medžių lapus. Tik pasnigus, ryškių spalvų lapai įgavo baltą atspalvį. Žmonėms nerūpi nei lapai, nei ruduo, nei mergina sėdinti ant suoliuko. Kuo greičiau temsta, tuo mažiau žmonių praeina pro parką. O ir tie kurie skubiai nužingsniuoja pro šalį, nepažvelgia į Paulę.

Paulė sėdi ir laukia vidurnakčio. Lygiai vidurnaktį ji pakils ir lėtai nueis namų link. Tėvai jau miegos ir netrukdys jai. Taigi ji galės lengvai pavogti kokią nors auksinę mamos grandinėlę... Dėl šito Paulė dar neapsisprendusi. Ar tikrai verta tai daryti? Ar ji nori vėl vogti? Ne, ji nenori. Bet žino, kad vogs.

Kiekvieną kartą būdavo tas pats. Ji sėdėdavo kokiame nors parke ar prekybos centre ir mąstydavo ką daryti. Visada klausdavo savęs tų pačių klausimų... Pagrindinis buvo – kada tai pasibaigs? Dar niekada ji nerado atsakymo. Niekada. Tiesiog ateidavo vidurnaktis ir su pilna galva minčių grįždavo namo. Lyg užkerėta patraukdavo į tėvų kambarį ir pasirausdavo mamos papuošalų dėžutėje ar tėčio piniginėje. Kai jau laikydavo rankoje pinigus ar papuošalą, akimirką sustodavo ir dar kartą susimąstydavo. Atsiminusi mamos ašaras ir siūlomą pagalbą, beveik susilaikydavo nuo pagundos... Bet tada ausyse imdavo skambėti:
- Kokia tu dukra? Vagi iš mūsų! Iš tikrų savo tėvų! Mums gėda, kad tu mūsų vaikas.
Ir pyktis nugalėdavo. Su savo naujuoju grobiu ji tyliai išslinkdavo iš namų ir eidavo pas Donatą. Donatas visada ją priimdavo, jei tik turėdavo kuo susimokėti. Kartais net į savo lovą, jei tik joje dar negulėdavo kokia nors kita mergina. Toks buvo Paulės gyvenimas ir ji jau nebeturėjo valios jį keisti. Tokie dalykai kaip mokykla, kurios ji jau seniausiai nelankė, tebuvo smulkmena. Gyvenime buvo daug didesnių problemų, kurios atrodė neišsprendžiamos.

Kokį šimtąjį kartą mergina nervingai pasižiūri į blausiai šviečiantį telefono ekraną. Be penkiolikos dvylika. Šiek tiek per anksti, bet jei toliau sėdėtų, nušaltų kojas ir rankas. Taigi Paulė atsistoja ir šiek tiek padvejojusi patraukia ilgesniu keliu. Ilgesnis kelias niūresnis, jis eina per didesnius užkaborius, bet ne Paulei to bijoti. Merginai, kuri seniai nebeturi vilties ir nebežino kas yra džiaugsmas. Nusivylusiai asmenybei, nelaukiančiai nei rytojaus, nei kokios kitos dienos.

Kai gatvės žibintai lieka Paulei už nugaros ir ją užgula aklina tamsa, apglėbia lyg seną draugę, mergina atsipalaiduoja. Žino, kad daugiau jokios akys nepasieks jos bereikšmių akių žvilgsnio ir jokių vaikų negasdins tas vilties neturėjimas atsispindintis jos veide. Keista, bet Paulė buvo pastebėjusi, kad vaikai jos veidą ilgai ir įtariai tyrinėja, o tada kažko neradę išsigąsta ir nuleidžia akis. Vadinasi vaikai gali matyti viltį. Gali būti, juk tie maži, vietoje nenustygstantys padarėliai, visada turi vilties. Beveik visi žmonės dėl kažko viliasi, kažko tikisi. O mergina berniukiškai nukirptais plaukais nesitiki, nelaukia ir nesivilia, ji tiesiog egzistuoja ir ta egzistencija, bet kas pasakytų, yra labai apgailėtina.

Tamsoje sušmėžuoja juodi siluetai ir Paulė sekundės dalį pristabdo žingsnį. Ne todėl, kad bijotų, ją tiesiog nustebina, kad kažkas dar vaikšto gatvėmis tokiu metu ir tokioje vietoje. Juodosios žmogystos kurių Paulė suskaičuoja penkias, sustoja, kai ją pamato. Mergina nervingai prisimerkia ir paspartinusi žingsnį priartėja prie penkių siluetų. Ji suvokia, kad tai juodai apsirengę vaikinai su gobtuvais ant galvų. Susidomėjusi juos nužvelgia, bet vis dėl to nusprendžia nepasirodyti pernelyg įžūli, kaip buvo planavusi. Jai einant pro paskutinįjį vaikiną, jis pakelia galvą ir Paulė neatsispiria pagundai bent pabandyti pamatyti paslėptą veidą. Tačiau viskas ką ji išvysta – raudonai švytinčios ir žaižaruojančios akys. Paulės kvėpavimas patankėja, o širdis ima daužytis kaip pašėlusi.

***

Dvyliktą valandą vakaro penki juodai apsirengę vaikinai susitinka tamsioje gatvėje. Tai viena iš retų gatvių mieste, kurios nėra apšviestos žibintais. Gatve nevaikščioja praeiviai, o vieninteliai pastatai - apgriuvę ir seniai nebenaudojami. Tik jie juos naudoja.
- Kada jis ateis? – nervingai paklausia Nikas, jis nemėgsta laukti.
- Kai bus laikas, - paslaptingai atsako aukščiausias vaikinas, - Jis ateina tada, kai to nori, o ne tada, kai tau pabosta laukti.
Nikas nutyli. Jis dar nepažįsta šio pasaulio taisyklių. Apskritrai netroško tapti šio būrio dalimi ir įsivelti į Juodųjų ir Baltųjų žaidimą. Bet niekas jo neklausė. Žaidimas pasirinko jį, o ne jis žaidimą.
- Kažkas artinasi, - sušnypščia vienas iš vaikinų ir jo akys ima žaižaruoti raudona liepsna.
- Ramiai, - tarsteli aukščiausiasis ir visi sutartinai užsigobia gobtuvais.
Jų regėjimas puikus, todėl artėjančią merginą pastebi dar prieš jai juos pamatant. Nikas sulaiko kvapą, nes šiaip jis vengia būti arti žmonių tamsiu paros metu. Tamsa stiprino jo jėgą ir skatino žudyti. Iš pradžių tas jausmas jį gasdindavo, tas troškimas pralieti kraują, sudraskyti bet kokį gyvą padarą į skutelius, bet vėliau apsiprato, suprasdamas, kad pasirinkimo nėra.

Mergina jį nustebina. Ji neišsigasta ir nesulėtina žingsnio, net nesusimąstydama apie galimas pasekmes. Tai rodo arba didelį kvailumą, kuris skatina beatodairišką drąsą arba visiška nusispjovimą į gyvenimą. Merginai priartėjus jis nesusilaiko ir pakelia galvą, kad iš išvaizdos galėtų nustatyti kokia ji yra iš tiesų. Žino, kad taip elgtis draudžiama, bet tai ką jis padarė šiandien klasėje – taip pat buvo draudžiama.

Mergina trumpais plaukais, liesu veidu, įdubusiais skruostais. Vis dėl to ji žavi. Laukinė, nepalaužiama, kitokia. Štai kokį merginos vaizdą susidaro Nikas. Jų akys susitinka ir ji išsigasta. O Nikas pajaučia, kad norėtų sužinoti koks jausmas ją žudyti. Šlykštisi pats savimi už tokias mintis. Pagaliau mergina kur kas greitesniu žingsniu nužingsniuoja į kitą gatvės galą ir dingsta už namo kampo. Visi lengviau atsikvepia, tik ne Nikas. Jis vis dar negali patikėti, kad šis naujas gyvenimas taip pakeitė jo požiūrį į žmones. Seniau ta mergina būtų jam patikusi ir jis būtų ją užkalbinęs. O dabar... Dabar jos kitoniškumas tik paskatina trokšti žudimo. Nenormalu, nerialu, nesveika.
- Neturime daug laiko, - pasigirsta iš šešėlių išnirusios žmogystos balsas, - Eime, reikia daug ką aptarti. Jie vėl čia.
avatar
Meerkata
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 223
Age : 22
Miestas : Berlin
Karma :
5 / 1005 / 100

Registration date : 2009-11-09

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Li on Št. 11 14, 2009 2:47 pm

Jau laukiu trecios dalies gfui
avatar
Li
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 2624
Age : 21
Karma :
6 / 1006 / 100

Registration date : 2009-08-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Eve on Št. 11 14, 2009 3:02 pm

Wow...
avatar
Eve
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 6917
Age : 26
Miestas : Dagsmark, FI
Karma :
39 / 10039 / 100

Registration date : 2009-06-26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.ohjohnny.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Meerkata on Pir. 11 16, 2009 2:02 pm

Li
kada nors bus;DD

Eve
čia tikiuosi gerąja prasme?;D
avatar
Meerkata
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 223
Age : 22
Miestas : Berlin
Karma :
5 / 1005 / 100

Registration date : 2009-11-09

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Eve on Pir. 11 16, 2009 3:02 pm

Pacia geriausia, kokia galiu sugalvot...
avatar
Eve
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 6917
Age : 26
Miestas : Dagsmark, FI
Karma :
39 / 10039 / 100

Registration date : 2009-06-26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.ohjohnny.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Meerkata on Tr. 11 18, 2009 5:38 pm

Tada jėga:D
Vot einam toliau:}


3 skyrius

Paulei linksta kojos. Jos širdis taip neramiai spurda, kad mergina prideda ranką prie krūtinės, stengdamasi nurimti. Ji net neįsivaizduoja kodėl jaučia tokią nepaaiškinamą baimę, tarsi kažkoks vidinis balsas šnabždėtų, kad gresia pavojus. Ne, baisiau nei pavojus, veikiau mirtis. Taigi bebaimė mergina, kuriai nerūpėjo gyvenimas, išsigando mirties. Likimo ironija, pasakytų garsiausi filosofai, veidmainystė, nutartų Paulės bendraamžiai.

Paulės kojos ją neša namo. Nebeliko minčių apie Donatą, narkotikus, tėvus, vagystę... Tik spėlionės, kas tai buvo? Tos akys... Ar kas tai? Sunku patikėti, bet merginą labai paveikė šis netikėtas įvykis. Anksčiau ji netikėjo magais, burtinikais, alchemikais, ekstrasensais ar panašiomis nesąmonėmis. Tuomet kas per velniava ten buvo? Specialieji efektai? Ne, atrodė per daug įtikinama, realiai tikra ir kraupu.

Mergina sustoja prie namų durų ir net negalvodama jas atsirakina. Anksčiau visada sustodavo ir paspėliodavo ar tėvai vis dar nepakeitė spynos. Tiesa, niekada nebuvo pakeitę.

Keli tylūs žingsniai koridoriumi ir kelios laiptų pakopos. Antras aukštas, nė gyvos dvasios. Paulė pasuka ne ten kur eina visados – į tėvų kambarį. Šį kartą nusliūkina į savo kambarį. Atsidariusi duris kelias akimirkas pastovi tarpdūryje, tarsi tikrindama ar viskas savo vietose. Tada atsigula į lovą.

***

Penki vaikinai nuseka paskui tamsią žmogystą, į vieną iš apgriuvusių pastatų. Nors paprasto praeivio akiai, tenai nėra jokio praėjimo, vaikinai žino kur dėti koją ar pasilenkti, kad galėtum judėti priekin. Galiausiai tarp betono ir plytų atsiveria juodas plyšys. Visi po vieną sulenda į jį. Nikas jau žino, kad vieta kurioje jie atsiduria – niekis. Beorė, belaikė ir apskritai, tuščia erdvė. Lyg plyšys tarp dviejų, žmonių ir kitų padarų, pasaulių. Nikas jos nemėgo, bet tai buvo saugiausia vieta Impeleriams.

Dažniausiai Impelerius vadindavo tiesiog žudikais, kaip kad jų priešininkus Veilarus – angelais. Nikas nuolatos mąstydavo apie savo virtimą žudiku. Jei jam būtų leidę rinktis tarp Impelerių ir Veilarų... Ką jis būtų pasirinkęs? Iš tiesų tarp šių dviejų padarų rūšių nebuvo didelio skirtumo. Ir tie ir tie turėjo žudyti žmones, kad galėtų išgyventi. Veilarai tai darė švelniai, užliūliuodavo žmogų ir tada pasiimdavo jo sielą. Todėl ir buvo praminti angelais, siejami su gražiais dalykais. O Impeleriai troško kraujo ir savo prigimties nebandė slėpti. Jie žudė kraugeriškai, mėgavosi aukos kančiomis.

- Tie prakeikti angelai ateina ir čia, - tamsioji žmogysta nusimeta apsiaustą. Tai aukštas vaikinas su demono veidu, - Jiems neužtenka to, kad atėmė iš mūsų Alembandą. Dabar jie trokšta Žemės.

- Tai vienintelė mums belikusi vieta, - Nikas abejingai stebi pokalbį. Jam iš tiesų nerūpi. Jis labiau mėgsta žmogiškąjį pasaulį nei šį.

- Ir mes ją apginsime. Štai šitas, - demoniškasis vaikinas linkteli Niko pusėn, - išėjo visai neblogas. Ar jau tikrinote jo galias?

- Ne. Bet esame beveik visiškai įsitikinę, kad jis toks pat kaip mes. Na žinoma kur kas žmogiškesnis, bet jėgų jam pakanka, taip pat kaip ir kraujo troškimo. Be to gali keisti pavidalus, kaip ir mes.

Demonas pakreipia galvą į šoną ir žvilgsniu susiranda Niko akis. Nikui pasidaro bloga, kai sutinka ugninį, tiesiog deginantį žvilgsnį. Demoniškasis tai supratęs iššiepia aštrias iltis ir per akimirką jo kūną suryja ugnis. Užsiliepsnojęs pavidalas šiek tiek išskysta, o ant jo nugaros išdygsta juodų plunksnų sparnai.

- Jauti alkį? – grėsmingu balsu paklausia Niko ir iškiša ugninį liežuvį, - Visiškai nežmogišką alkį, ar ne?


***

Ryte Paulė pramerkia sunkius vokus, kai juos paliečia saulės spinduliai. Iš pradžių mergina atsimerkia ir greitai vėl užsimerkia. Ji nepatiki, kad yra namuose. Atsisėda ir žvilgsniu nuseka per savo kambario lentynas. Pajutusi nepaaiškinamą troškimą, atsistoja ir nueina prie rašomojo stalo. Pirštų galiukais paliečia savo penalą ir sąsiuvinius. Viskas taip seniai neliesta, nenaudota. Visų šių daiktų gyvenimas baigėsi anksčiau nei turėjo. Kaip ir Paulės.
Ką aš čia veikiu? – priėjusi prie lango ir pažvelgusi į seniai matytą peizažą, susimąsto Paulė, - Kodėl aš namie? Jos galvoje tokia sumaištis ir kartu ramuma. Saugumas užlieja merginos kūną, vien nuo minties, kad ji namie, kad šalia tėvai... Bet tada atiena kita mintis, visiškai priešinga. Mintis apie tabletę, vieną vienintelę tabletę, kuri gali pakeisti ramumą sumišusią su nežinomybę. Tabletę, kuri guli jos striukės kišenėje.

- Paule? – mergina išgirdusi pažystamą balsą akimirksniu pasisuka jo link. Tarpduryje stovi jos mama.

- Mama? - ji pati nustemba, koks keistas šio žodžio skonis. Toks pažįstamas ir artimas, bet kartu toks svetimas ir tolimas.

- Ak, Paule, - moters veidas persikreipia ir skruostais ima tekėti ašaros. Paulė suvokia, kad mama atrodo daug senesnė nei anksčiau. Ir daug labiau pavargusi.

- Pusryčiams norėčiau blynų, - šypteli Paulė, - nueisiu į parduotuvę ir nupirksiu ko reikia.

Iš tiesų ji žino, kad didelėje ir pompastiškoje virtuvėje tikrai yra visko ko reikia blynams. Bet ji privalo ištrūkti iš namų. Ne, nebėgti. Ne pas Donatą. Tik trumpam išeiti ir vėl grįžti.
Ji skubiu žingsniu išskuba pro duris, palikusi mamą vieną. Vieną ir liūdną. Žinoma moteris nesitiki, kad dukra išeis ir grįš. Vien šis jų susitikimas tebuvo netikėtas stebuklas. Stebuklas kuriam nelemta pasikartoti.

Tik išbėgusi pro lauko duris Paulė atsimena, kad neturi pinigų. Gal jų ir nereikia. Juk vis vieną nėra prasmės eiti į parduotuvę. Kai ji susimąsčiusi pasuka link parko kuriame visada geriausiai sekasi susikaupti, atsitrenkia į kažką kieto. Pakėlusi galvą pamato vaikiną, kurio akys keistai žybteli susitikus jų žvilgsniams. Vaikinas trumpą akimirką susiraukia, bet greitai pasitaiso ir nusišypso.

- Kur skubi? – paklausia jis grėsmingu, bet maloniai šiltu balsu.

- Koks... – Paulė jau žiojasi piktai atsikirsti, bet kažkas iš vidaus ją sustabdo. Galbūt tai, kad ji vis dar prigludusi prie jo krūtinės, - Iš tiesų tai niekur.
avatar
Meerkata
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 223
Age : 22
Miestas : Berlin
Karma :
5 / 1005 / 100

Registration date : 2009-11-09

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Eve on Tr. 11 18, 2009 5:50 pm

Dar... Jau nujaucu kuo cia kvepia...
avatar
Eve
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 6917
Age : 26
Miestas : Dagsmark, FI
Karma :
39 / 10039 / 100

Registration date : 2009-06-26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.ohjohnny.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Linutee on Tr. 11 18, 2009 5:52 pm

omg noriu dar, dar

_________________
avatar
Linutee
Valdžia

Female
Pranešimų skaičius : 6802
Age : 25
Miestas : Panevėzys
Karma :
45 / 10045 / 100

Registration date : 2008-08-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://johnnydepplt.coolbb.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Eve on Tr. 11 18, 2009 5:58 pm

Priklausomybe atsiranda... fyr gdh Dar dar dar!!!
avatar
Eve
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 6917
Age : 26
Miestas : Dagsmark, FI
Karma :
39 / 10039 / 100

Registration date : 2009-06-26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.ohjohnny.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Li on Tr. 11 18, 2009 9:47 pm

Labai idomu omg
avatar
Li
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 2624
Age : 21
Karma :
6 / 1006 / 100

Registration date : 2009-08-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Eve on Tr. 11 18, 2009 10:01 pm

Itartinai idomu... Net keista, nes as siaip tokiu dalyku nemegstu...
avatar
Eve
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 6917
Age : 26
Miestas : Dagsmark, FI
Karma :
39 / 10039 / 100

Registration date : 2009-06-26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.ohjohnny.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by ginte<3 on Kv. 11 19, 2009 11:26 am

Žiauriai faina... matosi kad, turi talentą rašyti... Tikrai labai įdomu, laukiu kitos dalies wink
avatar
ginte<3
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 1386
Age : 23
Karma :
8 / 1008 / 100

Registration date : 2009-08-20

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Linutee on Antr. 11 24, 2009 4:02 pm

kada bus kitas skyrius? nebegaliu sulaukt laugh

_________________
avatar
Linutee
Valdžia

Female
Pranešimų skaičius : 6802
Age : 25
Miestas : Panevėzys
Karma :
45 / 10045 / 100

Registration date : 2008-08-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://johnnydepplt.coolbb.net

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Li on Antr. 11 24, 2009 4:11 pm

Laukiam tesinio
avatar
Li
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 2624
Age : 21
Karma :
6 / 1006 / 100

Registration date : 2009-08-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Meerkata on Kv. 11 26, 2009 1:06 pm

Aaaatsipraaašau:DD tuoj lėksiu prie kito pc ir įkelsiu skyrių;DD
Jėtus, nesitikėjau, kad taip jus sudominsiu, kaip smagu, kaip smagu gdh dfgfgh
avatar
Meerkata
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 223
Age : 22
Miestas : Berlin
Karma :
5 / 1005 / 100

Registration date : 2009-11-09

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Meerkata on Kv. 11 26, 2009 1:46 pm

4 skyrius

Trumpai apsikirpusi mergina šalia aukšto, tvirto rudaplaukio vaikino atrodo keistai. Ji smulki ir lengvai pažeidžiama, nors iš veido matosi, kad turi tvirtą dvasią. O jis, stiprus, sveikas, bet su keistomis, piktomis akimis. Paulė pati nesuvokia, kodėl sutiko eiti į parką su tuo vaikinu. Gal todėl, kad šiaip ar taip rengėsi būtent ten eiti? Tačiau šalia jo, ji jaučiasi keistai rami.

- Koks tavo vardas? – galų gale paklausia vaikinas.
- Paulė, - nesuvokdama kodėl nori šypsotis, atsako mergina.
- Žavu, - pats sau šypteli vaikinas, - Aš Nikas.
- Ar kievieną į tave atsitrenkusią merginą kvieti į parką? – sarkastiškai klausia Paulė.
- Ne, - nusijuokia jis, - Tu pirma ir tikriausiai paskutinė. Tavo vidinis pasaulis mane labai sudomino.
- Tu mane pažįsti vos kelias minutes. Nieko nežinai apie tai kokia aš.
- Man nereikia žinoti. Jaučiu, kad tu gali būti nuostabi arba kvaila. Priklauso nuo situacijos ir žmogaus kuris yra su tavimi.

Paulė sustingsta ir nežengia daugiau nei žingsnio. Vaikino atvirumas, jo drąsa ir lengabūdiškas elgesys ją gasdina. Ar gali būti paprastas žmogus toks laisvas ir nesukaustytas žmogiškų taisyklių?

- Turiu eiti, - taria mergina, suvokdama, kad per vieną dieną bėga jau antrą kartą. Antrą kartą nori pasislėpti. Pasaulis kurį matai ne per miglą, kurią sukelia narkotikai, toks keistas ir sudėtingas.
- Mes dar susitiksim, - mirkteli vaikinas, nė nebandydamas jos sulaikyti.

Nikas tvirtais ir greitais žingsniais nueina gatve, palikdamas Paulę vieną. Mergina bando suvokti ką reiškia “Mes dar susitiksim”. Kaip jis ją ras? Kažkas vis dėl to verčia tikėti tais beprasmiais žodžiais. Ir kažkuri Paulės dalis, glūdinti giliai širdyje, laukia to susitikimo. Žinoma sveikas protas skatina bijoti Niko. Tik ar Paulei tai rūpi?

Mergina nebenori eiti į parką, bet neapsisprendžia ką daryti. Likti su tuo vaikinu ji bijojo, o eiti namo dar nesijaučia pasiruošusi. Nejau Donatas? Negi ji išdrįs vėl pas jį eiti?

***

Nikas skubiai pasuka į tylų skersgatvį ir atsiremia į šaltą plytų sieną. Jis jaučia kaip demonas slypintis jo viduje trokšta ištrūkti. Tas pats demonas nori nužudyti Paulę. Paulė, koks malonus vardas, Nikui patinka apie jį galvoti. Tik deja demonas taip pat mėgaujasi tuo vardu. Jis nori bėgti paskui merginą ir pajusti ką reiškią ją žudyti. Tikriausiai ji nebijotų ir nerėktų, būtent dėl to būtų ypatinga. O jos sielos skonis... Turbūt pasotintų jį ilgam.

Nikas nuslysta sieną žemyn ir susiima galvą rankomis. Jis taip norėtų būti tiesiog žmogumi, paprasčiausiu žmogumi. Bet nėra pasirinkimo, jokio pasirinkimo. Jis žino, kad dabar Impeleriai dar daugiau žmonių pavers tokiais kaip jis. Jie surys pusę žmogaus sielos ir pakeis tą dalį ugnimi. Pusiau žmonės, pusiau Impeleriai. Tikrieji Impeleriai niekada nesusiduria su gailesčiu žmonėms ar žmogiškais jausmais. Jiems žudyti vienas malonumas, nieko daugiau. Šiandien, šiandien jie vėl eis žudyti. Nikui buvo gaila žmonių kuriuos nužudydavo, Impeleris jo viduje, nejautė jokių sąžinės priekaištų.
Nikas vėl atsimena Paulę. Jis jos ieškojo, niekaip negalėjo pamiršti to veido, plaukų ir akių. Kvapą taip pat įsiminė todėl rado ją lengvai. Jis tikėjosi, kad dabar ji esi namo. Žinoma išsigando jo, bet galbūt ta baimė peraugs į susidomėjimą? O kol kas jai saugiausia būti namie. Tikriausiai nieko blogo nenutiks, - pamąsto Nikas, - Jei paseksiu ją ir įsitikinsiu jos saugumu.

Viena iš gerų savybių kurias turi Impeleriai, galimybė keisti pavidalą. Tiesa, visi įgaunami pavidalai būna juodos spalvos. Nikas iš pradžių į plaučius įtraukią oro, tikrindamas ar šalia nėra žmonių, o tada leidžia sau pavirsti žudiku. Jis nusimeta marškinėlius, kad jie neužsidegtų nuo ugninių sparnų. Visi paprasti Impeleriai turi tik ugninius sparnus ir paprastą, bet tvirtą, kūną. Asujas, demoniškas vaikinas, nužudęs daugybę ne tik angelų, bet ir Impelerių, todėl turėjo didesnę galią. Jis turėjo ugninį kūną ir galingus juodus sparnus.

Turėdamas Impelerio pavidalą, Nikas jautėsi stiprus. Jo venomis tekėjo ne kraujas, o ugnis. Akys žaižaravo ugnimi ir matė pasaulį keistai pulsuojančiomis spalvomis. Jis galėjo sudraskyti žmogų plikomis rankomis, sukandžioti jį aštriomis iltimis arba sudeginti ugniniais kamuoliais. Tačiau nebuvo laiko galvoti apie tai ko trokšta Impeleris, Nikas privalėjo išlaikyti žmogišką protą. Bandydamas mintyse išlaikyti tik Paulės vaizdą ir negalvoti apie ją kaip apie maistą, jis pasivertė juodu varnu. Paukščio miklumas, ūgis ir greitis jam buvo parankiausia.

Juodas paukštis išsklendė iš skersgatvio ir nusekė paskui trumpaplaukę merginą. Kai ji sustojo prie daugiaukščio namo ir kelias minutes stovėjo žiūrėdama į trečio aukšto langus, paukštis su žmogaus smegenimis suprato, kad tai nėra jos namai. Kai mergina galiausiai įėjo į laiptinę, paukštis nusklendė ant lango į kurį ji spoksojo, palangės.

***

Paulė vis dėl to atėjo prie to namo. Negalėdama patikėti, kad tai daro, žiūri į Donato langus. Žinoma didelė tikimybė, kad jo nebus namie. Bet ar ji apsidžiaugs jei jo neras? Kas apskritai ją ten veda? Tikrai ne noras. Ne meilė. Ne aistra. Tuomet kas? Įprotis. Kvailas įprotis. Prisirišimas prie to bepročio ir noras jausti, kad yra jam svarbi. Ne todėl, kad jis jai buvo svarbus, nes toks nebuvo. Tik todėl, kad Paulė norėjo kažkam rūpėti, norėjo, kad kažkas jos lauktų.

Neapsiprendusi, bet nutarusi rizikuoti ji patraukia į laiptinę. Trečias aukštas. Laiptai, laiptai, laiptai. Durys. Paulė ištiesia pirštą, bet nedrįsta nuspausti skambučio. Tada užsimerkia ir įkvepia. Sučirškia skambutis. Vis dėl to ji paspaudė jį, pati to nejusdama. Duris atveria Donatas.

- Paule? – nustemba jis, - Aš jau maniau, kad tau kas nors nutiko. Greičiau ateik čia.
Jis apkabina merginą per pečius ir įsiveda į butą. Paulė nejaukiai apsidairo po apšnerkštą patalpą. Ji nesijaučia čia kaip namie. Veikiau kaip kalėjime.
- Na? Atnešei pinigų? – reikliai paklausia Donatas.
- Ne, - sumurma mergina.
- Kodėl? – rikteli jis, bet tuoj pat susitvardo, - Na mažute, - apkabina ją ir suėmęs smakrą pakelia veidą, kad matytų jos akis, - Juk žinai, kad pinigų reikia ne man. Aš turiu juos sumokėti tiekėjams, antraip... Blogai baigsis, mažute. Blogai.
Donatas pasilenkia ir pabučiuoja Paulę. Paulei nei šlykštu, nei malonu. Ji įpratusi prie tokio elgesio.
- Aš atnešiu tau pinigus, - sušnabžda ji.
- Tikiuosi. Juk nenori, kad aš netekčiau galvos?
Atsakydama Paulė nusimeta marškinėlius ir ima bučiuoti Donatą.
avatar
Meerkata
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 223
Age : 22
Miestas : Berlin
Karma :
5 / 1005 / 100

Registration date : 2009-11-09

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by bulletproof on Kv. 11 26, 2009 2:33 pm

be galo įdomu. labai gražiai rašai. žiaaauriai patiko(:
avatar
bulletproof
Dizainerė

Female
Pranešimų skaičius : 789
Age : 24
Miestas : Vilnius
Karma :
23 / 10023 / 100

Registration date : 2009-07-26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://myspace.com/grett_

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Li on Kv. 11 26, 2009 2:56 pm

Labai idomu! DAR!!! omg
avatar
Li
.
.

Female
Pranešimų skaičius : 2624
Age : 21
Karma :
6 / 1006 / 100

Registration date : 2009-08-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Rožinė princesė Juodojoje Karalystėje

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 13 1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume